Scenarijus kino filmui „KARNAVALAS“ 1990.XII.27 (nicht originalas)
Sėskit greĩčiau į vietas
Kad matyčiausi jums aš!
Štai jau vėl Naujieji Metai
Mes jų laukėme labai
Vėl girgždės į sniegą batai
Bet žiema truks neilgai
Nekalbėkim apie tai
Juk geriau tylėt juodai
Pagalvokime rimtai
Ką mes veiksime čionai
Gal pašoksim „Klumpakojį“
Bet juk tai per daug žiauru
Šiandien mums nereik aukų
Tad greičiau prie reikalų
Nesėdėkit, nežiopsokit,
Kai gros muzika - pašokit
Kai vaidint užsinorėsit,
Mes į sceną jus pakviesim
Karnavalas - kaukių balius
O jūs snukiai juk pliki
Ir suprasti nieks negali
Ko gi jie taip suraukti
Mes į šūlę susirinkom
Tad kalba bus apie ją
Kaip mus moko skrupulingai
Pedagogų ši gauja
Pavaidinsim klasę savo
Ir pedagogùs savus
Ką jie daro kožną dieną
Bekankindami vaikus
Štai dabar - Antano baikos
Algebros bus pamoka
Pažiūrėkit kaip tai vyksta
Klasėj 12-ojoj A!
ALGEBROS pamoka
Įeina Dekontas ir sako:
Laba diena, mokiniai!
(Visi choru): Laba diena, tamsta
Kas suleido jus čionai
Ko čia rėkiat padrikai
Ei, kur tvarkdariai?
Greitai lentą tu valai
Ko tu atėjai čionai
Gal tik pasėdėt manai
Sąlyga duota štai tokia
Perskaitys ją garsiai Biotka
O Nagliukas prie lentos
Mums sprendimą padiktuos (Sieras eina prie lentos)
Biotka: Dvi katytės vijo šunį
Lig Sacharos dykumų
Bėgo vargšas net uždusęs
Nepalikdamas pėdų
Klausimas čia būtų tokis -
Ką padarė šuniui katės
Jeigu grįžo šuo sublogęs
Bet pasaulio daug pamatęs
(Biotka atsisėda)
Dzikas Nagliui: Parašyki man lygtelę
Su nežinomais penkiais
Tu pasuk gerai galvelę
Nors tau nieko neišeis
Naglis: Spręsti aš visai nemoku
Prie lentos stovėt bijau
Stovint man čia daros bloga
Atsisėsiu aš geriau
Dzikas: Sėsk į suolą tu, galgone!
Kaip tavęs aš nekenčiu
Tai ar nė vienam iš klasės
Nebeatsiras minčių?
Biotka: Mokytojau, aš žinau
Aš išspręsiu jį tuojau
Kvieskit prie lentos greičiau
Aš nebegaliu daugiau
Dzikas: Greitai, Biotka, paskubėki
Uždavinį spręst pradėki
Atsargiai tik, nesuklyski
Ant taisyklių nepaslyski
Ši mintis labai gili
Biotka, tu pana gudri
Visi sėdi čia mandri
Tik tu, Biotka, sumani
Biotka: Žinot, man rašyt sunku
Pasakysiu aš žodžiu
Griebsiu jautį už ragų
Laiką gaišt man nuobodu
Sakot, katės vijo šunį
Lig Sacharos dykumų
Ten, kur baisiai daug uodų
Kaip jie gelia, mums skaudu
Bet atleiskit, mes neturim
Čia įrodymų rimtų
Ar tai buvo iš tiesų?!
Dzikas: Na tu, Biotka, ir kvaila
Ką pripaistei tu mums čia
Nieko čia nesupranti (išstumia)
Nei vaizduotės neturi
Čia fantazijos juk reik
Na, Nagliuk, gal tu ateik
Sieras (iš vietos): Ką jūs! Visas aš drebu
Man baisu nuo tų kačių
Gal aš karščio jau turiu
Gal jau eisiu link namų
Dzikas: Na, čia reikalas jau rimtas
Reikia priemonių mums imtis
Pabėgėki tu link kalno
Kur visokius tokius gaudo
Jie priims tave gražiai
Tu patiksi jiems labai
Tramdomieji marškiniai
Tau prie veido tiks tikrai
(Pasibeldžia Darius)
Kas gi laužo ten duris
Juk vėluoti nieks nedrįs
Eiki, Biotka, pažiūrėk
Nevidoną tą aprėk!
(Ateina Biotka su S. Šalčiu)
Kas tu toks? „Senelis Šaltis“
Negi reiks ir vėl man bartis?
Netrukdykit pamokos
Reik laikytis čia tvarkos
S. Šaltis: Atėjau aš pas vaikus
Mano maišas toks sunkus
Kelias vedė per girias
Nepažįstat gal manęs?
Dzikas: Tu miglų mums čia nepūsk
Biotka, pro duris jį grūsk! (išeina)
Laiko mes sugaišom daug
Na, gerai, tegu jus šunys
Pasakysiu pagaliau -
Kiek čia lauksim po perkūnais!
Pasakysiu, nors ir gėda:
Taigi šuo kates suėdė,
O begrįždamas iš tóli
Visą jis sukratė svorį.
Štai jau pamoka ir baigias
O už lango krenta snaigės
Užduočių turiu dar daug,
O dabar skambutis. - Lauk!
Kaip patiko jums Antanas?
Bajeristas šis šaunus
Ne jis vienas čia pas mus
Apkalbėsime visus gerbiamus pedagogùs.
Skelbiam trumpą pertraukėlę
Diskačiams: Vyrai, junkit muzikėlę
O po jos vėl prasidės
Izdevonai iš širdies
Išjungus muziką: Baigės muzika tranki
Bet juk snausti negali
O dabar, žiemos metu,
Rinksim miss visi kartu
Avinai - naudingi žvėrys
Jiems avelių reik labai
Tad šiandieną karnavale
Mes išrinksim jiems patelę!
„Miss avelė devymvienas“ -
Pavadinimas skambus
Pažiūrės mielai kiekvienas
Koks žvėris tai nuostabus
(9A išrenka „Miss avelę-91“)
Gal ir nieko ši avelė
Ir aviukų bus krūvelė
Bet gana jau šia tema
Darom fiziką, ar ka?!
Klasėj 12-oji A!!!
FIZIKA
Laba diena, mokiniai!
(Choru): Laba diena, tamsta
Prašom sėskitės greičiau
Susikaupkime rimčiau
Ir prie reikalo arčiau
(Onutei): O tu, Ona, nemiegoki
Nešk stovus čionai, rikiuok
Dvyliktokų nebijok
Vožk per ausį, nedvejok
Nagi, kūdikiai, dabar
Atsiverskite knygas
Nebambėkit bar bar bar
Ir skaitykit sąlygàs.
Hi hi hi, ha ha ha
Kas čia klasėj per tvarka
Gal išeiti man iš čia
Pavaduos mane Ona
Onutė: Gal manęs čia kišt nereikia
Aš einu pirkt batareikų
Jau eilė nuo dviejų stovi
Batareikos - mano hobi
Fizikė: Tu Onute, tu vaikeli, nepalik manęs vienos,
Jie mane čia nukamuos
Vyras nesulauks namuos
Ar neskauda tau galvos
Onutė: Aš nupirksiu aspirino,
Kol tavęs nenumarino.
Fizikė: Na, tiek to jau, eik, kur nori
Užpykau aš ant tavęs
Tu gi negerbi manęs
Aš su jais numesiu svorį
(Į duris beldžia S. Šaltis)
Kas ten beldžias į duris
Atidarykite kuris. (įeina Senis Šaltis)
Kas tu toks? Iš kur tu būsi?
Gal koks fizikas garsusis?
Gal tu Boilis? Marijotas?
O gal Niutonas garsus,
Kuris stebino visus?
S. Šaltis: Ne, atvykęs aš iš Šiaurės
Senis Šaltis vadinuos
Gyvenu šaltuos kraštuos
Daug aš dovanų nešuos
Fizikė: Juk tavęs aš nepažįstu
Tu man pamoką trukdai
Laiko mums ir taip mažai
Nešdinkis tu iš čionai
(įeina į „klasę“): Aš grįžau jau, mokiniai,
Atsisukit gal čionai
Oi, kokie jūs tinginiai
Reiktų diržo jums labai
O panelės jūsų gražios
Išsipuošę, išsidažę
Man tai svetima visai
Nepatinka man dažai
Juos nuplaut labai lengvai
Kriauklėj galima skubiai
Stokit visos čia į eilę
Ir nuprausiu aš jus meiliai
Kas chronometrą sudaužė
Čia prieš 4-erius metus?
Svolačiai, prisipažinkit
Jis man buvo toks brangus
Džiugino jisai visus
Ir kvailus, ir didelius
Jūs sudaužėte man jį
Kaip be jo gyvent gali?
Sieras: Užsipuolėt nekaltai
Ir be pagrindo visai
Mes chronometro nematėm
Ką čia paistot - mes apakę!
Fizikė: Šiandien eisime mes lęšį,
(atsidusus, tipo, ką Kuris laužo šviesą uoliai...
čia su jumis padarysi) Gal išlįskit iš po suolo,
Išsiimkit gal ir krepšį...
Lęšis - tai tokia štukelė
Pro kurią matyt šviesa
Betgi tai yra knygelėj
Kam ardysiuosi aš čia.
Na, ir smarkiai privargau
Man reik poilsio daugiau
Jau skambutis pagaliau
Nuskambės jisai tuojau
Paskaitysite namie
Paragrãfą 6-tą
O dabar tariu sudie
Iki kito karto!
(Skambutis)
Ko taip plojate mažai,
Gal jums nepatiko?
Gal vaidino negražiai,
Kas gi atsitiko?
Įbėga Sieras: KARnaval, karnaval
Mnogo vas siuda sozval
Vse teper' snimaem maski
Objavliajem tancy pliaski!
Vertimas: Karnavalas, karnavalas
Sušaukė jus čia visus
O dabar nuimkit kaukes
Skelbiame čionai šokius
(Groja muzika ir baigiasi)
Pasišokote linksmai
Ir pavargote labai
Galgi jums patiks nūnai
Šizofrenikų namai!
Šie durneliai - geri žmonės
Mėgsta pokštauti gražiai
Nors matysite ligonius,
Pasijuokit nemažai.
Veiksmas - duřnamyje vyksta
Mūre plytom raudonom
Žvalgosi tenai palatoj
Žmonės su akim kvailom.
O dabar tylos prašau
Reikia triukšmo kuo mažiau
(9B vaidina psichoneurologinę ligoninę)
Pavaidinote gražiai
Ačiū jums labai už tai
Nors tie durniai netikri,
Bet jau pagarbos verti.
Ką, aš muziką girdžiu?
Šokti aš dabar geidžiu
Junkit muziką garsiau -
Pasišoksim pagaliau!
(po kelių šokių):
Gal ir grojo per mažai
Ačiū, Arvi, tau labai
Betgi šokių jau gana
Dabar - dailės pamoka
Klasėj - 12-ojoj A!!!
DAILĖS pamoka
(įeina mokytoja su kažkokiu vyru)
Laba diena, mokiniai!
Laba diena, tamsta (visi atsistoja)
Ko čia stovit taip keistai
Matėte mane seniai?
Visą trìmestrą sirgau
O štai vakar pasveikau
Ir nedelsus atėjau
Jūsų mokyt pagaliau
Šitas dėdė - vardu Rimas
Dirba jis seniai švietime
Apie meną nusimano
(visi pradeda žvengti) Kiaulių su jumis negano
Tad prašyčiau paklausyti
Ką jis nori mums sakyti
Šiandien nieko nepaišysim
Dėdę Rimą išklausycim.
Pasimokysim kultūros
Kai kad dvyliktokams dera,
Greit jau egzai abitūros
Linkiu jums pabaigimo gero.
Mes Čiurlionį čia aptarsim
Ir paveikslus jo žiūrėsim
Na, vaikai, gal susitarsim -
Nors truputį patylėsim...
Dėdė R.: O Čiurlionis, kaip girdėjau,
Buvo genijus puikus
Parodą jo apžiūrėjau
Ir grįžau aš į namus.
Negalėjau aš užmigti
Man vaidenos piešiniai
Ėme jie man taip patikti
Sužavėjo jau labai!
O, kaip žinot, jis gyveno
Amžiaus mūsų pradžioje.
jis gi kūrė tikrą meną -
Matom drobėje šioje.
Šita drobė - neeilinė
Ji vadinasi „Šaulys“
O spalvų gama šilkinė...
Negražu - kas pasakys?
Kaip jūs, mokytoja, manot?
Ko verta drobė šita?
Mokytoja: Neįkainójama vertybė!
Net neišneša galva.
Štai, kolega, pažiūrėkit,
Koks jis iš tiesų puikus
Jūs turbūt jau pastebėjot
Kūrinio privalumus.
(beldžia S. Šaltis)
Dėdė R.: Kas čia beldžias po velniais?
Rimtą pokalbį mums trukdo
Ne, taip nieko neišeis
Visa tai kultūrą smukdo.
(S. Šaltis net nepasirodo)
Daug galėčiau pasakyti
Čia labai juk įdomu
Nežinau, nuo ko pradėti,
Nes minčių dar daug turiu...
Apie tai aš nekalbėsiu,
Laiko mums čia neužteks
Dar paveikslan pažiūrėsiu
Juk neklausot jūs manęs...
Nagliukas: Klausomės mes jūsų baisiai
Pasakojat įdomiaĩ
Bet, jums leidus, mes išeisim
Valgyt norisi labai.
Baigės pamokos jau 3
Ir skambutis skambins greit
Leiskit bėgti pro duris -
Ar jau galime išeit?
Mokytoja: Mokiniai, ar turit gėdos
Kaip taip galit jūs kalbėt?
Baisiai įžeidėt jūs dėdę
Teks truputį pakentėt.
Ar taip galima, vaikai,
Kiauliškai daryti
Pasakysiu atvirai
Jūs padarėt negerai
Aš gi jūsų nelaikau
Aš tik pasėdėt prašau
Jeigu esat jūs chamaĩ
Tai išeikit iš čionai
(Nagiukas nusižvengia ir išbėga iš klasės)
Dėdė R.: Šitas tipas - vis dar vaikas
Dargi jo ir protas paikas
Į darželį eit jam laikas
Kaip patinka jums šios baikos?
Mokytoja: Šito aš nesitikėjau
Lyg ir geras mokinys
Pasirodo - tinginys, -
Pamokos neišsėdėjo!
(tuo tarpu išbėga dar vienas)
Dėdė R.: Na, jau žinote, kolega
Mokiniai iš klasės bėga!
Imkimės ką nors daryti,
Jie netruks gi išlakstyti.
(Dabar išbėga visi vienas po kito. Kritikas stovi apakęs, žiūri į tuščią klasę.)
Ką dabar galvojat jūs?
Šitaip nieko juk nebus!
Na, susirenkam žaislus
Ir keliaujam į namus.
O gal jūs netekot žado,
Ar jums nuotaika pagedo?
Na, jei taip, tai aš einu
Daug dar reikalų turiu!
(Kritikas pasipiktinęs išeina, mokytoja lieka 1)
Dvyliktokai dvyliktokai!
Ką per dailę jūsų mokyt?
Jūs gi - Lietuvos elitas,
Oi, jau ašarėlė ritas...
(išbėga iš klasės. Skambutis!)
Neįmanoma čia dirbti
Su šita klase!
Ir neveltui ji vadinas
12-oji A!
Bet su šia klase gana!
Gal pašokime, ar ką?
Tai susitarėm, ar ne?
Šoksim mes visa gauja.
Tiktai stipriai netrepsėkit
Jūs parketo pagailėkit
Salė juk pas mus viena
Tad pasaugokime ją.
(po muzikos):
O dabar juk pokštai bus
Pas mielus dešimtokùs.
Žino jie zabãvų daug
Reikia mums tik susikaupt.
Tad į sceną, dešimtokai,
Nusibodo mums kentėt.
Jūs parodykit ką mokat.
Laikas būtų jau pradėt.
(10-okai veda atrakcionus)
Ko triukšmaujate jūs čia?
Gal patiko jums, ar ką?
Negi baikų negana?
Tegul skamba muzika!
(po šokių):
Pasakysiu jums kukliai:
Mėgstam mokslą nelabai
Tik viena paguoda čia
Lydi mus diena nakčia
Savaitėj penkis kartus
(Neduok Dieve, jos nebus!)
Tai gimtoji mūs kalba
Ir dar - literatūra!
Mes suprantame ir jus -
Šitas mokslas toks jautrus
Kad nė viens jūs nepajus
Kaip ir ašara nugrius...
Na, turbūt gana plepėt,
Todėl galima pradėt!
LITERATŪROS pamoka
(įeina Kuliavienė)
Laba diena, mokiniai
(Choru): Laba diena, tamsta
Pasitikote gražiai
Ačiū jums labai už tai
Aš truputį užtrukau
Nes valgykloje buvau
Sukramčiau šešis plokštainius
Ir vienuolika riestainių
Arbata be cukraus buvo
Nors išgėriau du litrus
Obuoliai visai supuvę (atsikanda obuolį)
Tai kainavo 3 rublius
Kaime būdavo seniau
Kiaules aš tada ganiau
Kriaušes, obuolius vaikai
Pasiimdavo dykai
Vogdavom tada dažnai
Geri būdavo laikai
Mus mylėdavo bernai,
Bet ne taip, kaip jūs nūnai
Jums mylėtis per anksti
Jūs dar esate maži
Kai užaugsit pagaliau
Sužinosite daugiau.
Kaimo mergos nesidažė,
Nelakuodavo plaukų
Jos ir taip juk buvo gražios -
Daug pritraukdavo bernų.
(Nagliukas garsiai susižvengia)
Ko tu žvengi iš manęs,
Paikas busurmone!
Tuoj užčiaupęs kakarynę
Eisi tu į vakarinę
Ir suraukęs šikną tu
Gausi pas mane tuoj du!
Brude, spoksai ko kvailai?
Nieko čia neišmanai.
Viską aš žinau gerai -
Tu manęs labai bijai.
Argi aš tokia baisi,
Kad jūs drebate visi?
Aš gi stengiuos būt gera,
(Jeigu nuotaika yra)
(Nagliukui): Ko tu sėdi susivėlęs
Dink greičiau, susišukuok
Stovi tie plaukai pastėrę
Imk šukas ir nenervuok.
(Nagliukas išeina)
Neskanus tas obuolys
Jis turbūt atgal išlys (iškrenta griaužtas po kojom)
Pasilenkite kuris
Meskit griaužtą pro duris!
(Įeina susilaižęs Nagliukas)
Ko tu stovi taip keistai pasviręs
Ar nebūsi tu valgykloj apsirijęs?
Ką ten duoda - cepelinus?
Gal yra tenai kvietinės?
(Visi garsiai žvengia)
Apie duoną aš kalbu!
Nestatykit man akių!
Matosi man čia gerai
Jūsų mintys ir tikslai.
(Nagliukui): Susišukavai gražiai
Tad dabar sėdėk ramiai
Kaip kad sėdi mokiniai
Klasėj pas mane čionai.
(kam nors kitam): Ko tu sėdi susilenkęs
Taip rašyt labai blogai
Auga stuburas kreivai
Tai labai juk negerai.
Kam sakau aš, tau ar ne?
Neklausai manęs visai
Gulsies į ligoninę -
Pasigydysi tenai!
Daug pas jus čia negerumų
Atsibodo net šnekėti
Bet saldainį „Karakumų“
Reikia čiulpti man pradėti.
(Įsikiša į burną ir čiulpia)
(Į duris pabeldžia. Įeina Darius)
Senis Šaltis? Kokia laimė!
Gal ko valgomo turi?
Čokuliadą gal slepi
Pavaišint gal ketini?
S. Šaltis: Na, atleiskit jūs jau man
Viskas pas mane - vaikam
Visą maišą dovanų
Aš vaikams dalint žadu.
Mokytoja: Na, tada ne čia pataikei,
Ne laiku čia užsukai
Ir nereikia plėšyt maikių
Neškite jį lauk, vaikai! (visi išneša Utką)
Daug čia laiko sugaišau
Jus paklausti užmiršau
Tokia svarbi pamoka
Bet jau laiko gi nėra!
Naglis: Laiko liko dar truputis -
Dar daugiau nei 3 minutės...
Mokytoja: Užsičiaupk, snargly, tuojau
Ar ne tau aš pasakiau?
Aš neleidau tau kalbėti,
Tad prašyčiau patylėti.
Čia kultūros jau stoka
Greit bus svieto pabaiga
Kai kultūros nėr - skaudu.
Parašysiu aš tau du!
Nagliukas: Kuo gi aš nusikaltau?
Ir už ką aš du gavau?
Mokytoja: Tu, piemengaly snargliuotas!
Tu, bezdaliau neraliuotas
Man draskyt akis pradėsi?
Tu ilgai čia nesėdėsi!
Marš į kampą, tu bajore!
Nieks matyt tavęs nenori.
Pastovėk dar valandėlę
Kolei baigsis pamokėlė!
Nagliukas: Aš daugiau taip nedarysiu
(beveik verkdamas) Ir akių draskyt nedrįsiu
Jei sakyti ką norėsiu,
Aš rankutę pakylėsiu.
Bet geriau aš atsisėsiu
Visą laiką aš tylėsiu
Pamoką visad mokėsiu,
Prie lentos kai jūs pakviesit.
Mokytoja: Na, gerai jau, sėsk, Nagliuk!
Tu išdykėli berniuk!
Tik neverki, tu mažiuk!
Sėsk į suolą, pupuliuk!
(Nagliukas vis dar kūkčioja. Staiga išsišiepia ir gudriai prisimerkęs sako):
Tai gerai suvaidinau
Aš gi neišsigandau
Jūsų aš net nebijau
Ir bijoti nemanau!
(Kuliavienė prieina ir nusuka ausį Nagliukui)
O kodėl tu nebijai?
Ir bijoti nemanai?
Gal atrodau per gražiai,
Aš net valgau taip mažai (parodo savo figūrą)
(Skambutis)
Ar jau baigės pamoka?
Skambina ne mokiniams
Sėskit visi į vietas
Išsiimkite knygas
Nervų reikia daug turėt
Dirbant klasėje šitoj
Bet iš kur man jų paimt
Net nebetelpa galvoj...
Na, gerai jau, - eikit lauk!
O tu, Nagli, dar palauk,
Pakalbėsim mes abu
Čia, tarp sienų keturių.
(Visi išeina, Naglis pasilieka)
Nagli, mokinys negeras tu!
Gal nesikrapštyk ausų?
Su tavim juk aš kalbu
Apie drausmę pamokų.
Kaip galėjai, besarmati,
Scenas rengti čia tokias?
Nutariau tave pabarti
Ir parėkti ant tavęs.
Nagliukas: Kuo aš jums nusikaltau?
Kad teisybę pasakiau?
Ir dar dvejetą gavau!
Jūs ištrinsit jį tuojau!
Mokytoja: Trinti jo net nemanau (Nagliukas užsikemša ausis)
(garsiai garsiai) Aš žinau, už ką rašau
Duok dienoraštį greičiau
Aš jau viską pasakiau!
Nagliukas: Aš turbūt neišgirdau,
Nes ausis užsikimšau
Man gi eiti reikia jau
Aš labai atsiprašau
Kad čia jus taip sutrukdžiau
Pasakysiu atvirai
Kalbat jūs čia negerai
Jūsų pamokos vis tiek
Eis jos visąlaik perniek!
Per daug šnekat jūs viena
Ir taip būna kas diena
Mums labai neįdomu
Pasakų klausyt šitų
Mokslui laiko neužtenka
Pamoka jum tam per meňka
O juk laikas greitai slenka
Mokytis namuõse tenka
(Nagliukas trenkia durimis. Mokytoja priblokšta nukrypuoja iš paskos)
Mylim mokytoją šitą
Matom ją kiekvieną rytą -
Kaip dainoj kad parašyta
(Daina vadinas „Margarita“)
Dirbom, vargom mes labai
Pailsėti reik tikrai
Padarysim pertraukėlę -
(Diskačiams): Tad paleiskit muzikėlę!
(Groja muzika. Baigiasi.)
Gal jau muziką išjunkit -
Pasišokome linksmai.
Seni Šalti, Seni Šalti!
Laukėm mes tavęs labai.
Gal pašaukim jį drauge
Trūksta jo karnavale
Padūduosim trū-tū-tū
Duos jis daug mums dovanų.
(Visi šaukia: „Seni Šalti!“)
(Ateina Darius)
Seni Šalti, sėsk čionai
Ar iš toli atvykai?
Gal sušalęs tu labai?
Argi dar nesušilai?
Senis Šaltis: Aš ant jūsų užpykau
Laukt už durų pavargau!
.......
........
Vaitaitaitai vai tai tai
Karnavalas baigtas štai
Gal ir baigtas, gal ir ne
Šoksime dabar drauge!
CIRKAS BAIGTAS,
o dabar -
bus D I S K A N A S
bar bar bar...
Pabaiga:
Nepykit -
Iš didelio rašto
Ne vienas išėjom iš krašto
Parašėm gal kiek ir nuobodžiai
Ne viską cenzūriniais žodžiais
Plačiai įsileidom į kritiką
Ir nelietėm jokios politikos
Tiktai apie jus nuolatos
Kalbėjome be pagarbos
Ir jūs juk žiūrėjot iš aukšto
Iš mažesnio atimdavot šaukštą
Ir įsiváizdinot baisiai
Visai padorumo nepaisėt
Mes išeisime, kaip eina poetai
vakarais iš kavinių, o gal -
Kaip nugriaudėję rūsčiai klozetai,
Kai virvutę patrauki atgal
SCENARIJŲ PARUOŠĖ:
(SALĖS JIE NEPUOŠĖ)
EVA ERIKAS
MILDA RAMAS SERAS
AŠ INGA NERKA
Sėskit greĩčiau į vietas
Kad matyčiausi jums aš!
Štai jau vėl Naujieji Metai
Mes jų laukėme labai
Vėl girgždės į sniegą batai
Bet žiema truks neilgai
Nekalbėkim apie tai
Juk geriau tylėt juodai
Pagalvokime rimtai
Ką mes veiksime čionai
Gal pašoksim „Klumpakojį“
Bet juk tai per daug žiauru
Šiandien mums nereik aukų
Tad greičiau prie reikalų
Nesėdėkit, nežiopsokit,
Kai gros muzika - pašokit
Kai vaidint užsinorėsit,
Mes į sceną jus pakviesim
Karnavalas - kaukių balius
O jūs snukiai juk pliki
Ir suprasti nieks negali
Ko gi jie taip suraukti
Mes į šūlę susirinkom
Tad kalba bus apie ją
Kaip mus moko skrupulingai
Pedagogų ši gauja
Pavaidinsim klasę savo
Ir pedagogùs savus
Ką jie daro kožną dieną
Bekankindami vaikus
Štai dabar - Antano baikos
Algebros bus pamoka
Pažiūrėkit kaip tai vyksta
Klasėj 12-ojoj A!
ALGEBROS pamoka
Įeina Dekontas ir sako:
Laba diena, mokiniai!
(Visi choru): Laba diena, tamsta
Kas suleido jus čionai
Ko čia rėkiat padrikai
Ei, kur tvarkdariai?
Greitai lentą tu valai
Ko tu atėjai čionai
Gal tik pasėdėt manai
Sąlyga duota štai tokia
Perskaitys ją garsiai Biotka
O Nagliukas prie lentos
Mums sprendimą padiktuos (Sieras eina prie lentos)
Biotka: Dvi katytės vijo šunį
Lig Sacharos dykumų
Bėgo vargšas net uždusęs
Nepalikdamas pėdų
Klausimas čia būtų tokis -
Ką padarė šuniui katės
Jeigu grįžo šuo sublogęs
Bet pasaulio daug pamatęs
(Biotka atsisėda)
Dzikas Nagliui: Parašyki man lygtelę
Su nežinomais penkiais
Tu pasuk gerai galvelę
Nors tau nieko neišeis
Naglis: Spręsti aš visai nemoku
Prie lentos stovėt bijau
Stovint man čia daros bloga
Atsisėsiu aš geriau
Dzikas: Sėsk į suolą tu, galgone!
Kaip tavęs aš nekenčiu
Tai ar nė vienam iš klasės
Nebeatsiras minčių?
Biotka: Mokytojau, aš žinau
Aš išspręsiu jį tuojau
Kvieskit prie lentos greičiau
Aš nebegaliu daugiau
Dzikas: Greitai, Biotka, paskubėki
Uždavinį spręst pradėki
Atsargiai tik, nesuklyski
Ant taisyklių nepaslyski
Ši mintis labai gili
Biotka, tu pana gudri
Visi sėdi čia mandri
Tik tu, Biotka, sumani
Biotka: Žinot, man rašyt sunku
Pasakysiu aš žodžiu
Griebsiu jautį už ragų
Laiką gaišt man nuobodu
Sakot, katės vijo šunį
Lig Sacharos dykumų
Ten, kur baisiai daug uodų
Kaip jie gelia, mums skaudu
Bet atleiskit, mes neturim
Čia įrodymų rimtų
Ar tai buvo iš tiesų?!
Dzikas: Na tu, Biotka, ir kvaila
Ką pripaistei tu mums čia
Nieko čia nesupranti (išstumia)
Nei vaizduotės neturi
Čia fantazijos juk reik
Na, Nagliuk, gal tu ateik
Sieras (iš vietos): Ką jūs! Visas aš drebu
Man baisu nuo tų kačių
Gal aš karščio jau turiu
Gal jau eisiu link namų
Dzikas: Na, čia reikalas jau rimtas
Reikia priemonių mums imtis
Pabėgėki tu link kalno
Kur visokius tokius gaudo
Jie priims tave gražiai
Tu patiksi jiems labai
Tramdomieji marškiniai
Tau prie veido tiks tikrai
(Pasibeldžia Darius)
Kas gi laužo ten duris
Juk vėluoti nieks nedrįs
Eiki, Biotka, pažiūrėk
Nevidoną tą aprėk!
(Ateina Biotka su S. Šalčiu)
Kas tu toks? „Senelis Šaltis“
Negi reiks ir vėl man bartis?
Netrukdykit pamokos
Reik laikytis čia tvarkos
S. Šaltis: Atėjau aš pas vaikus
Mano maišas toks sunkus
Kelias vedė per girias
Nepažįstat gal manęs?
Dzikas: Tu miglų mums čia nepūsk
Biotka, pro duris jį grūsk! (išeina)
Laiko mes sugaišom daug
Na, gerai, tegu jus šunys
Pasakysiu pagaliau -
Kiek čia lauksim po perkūnais!
Pasakysiu, nors ir gėda:
Taigi šuo kates suėdė,
O begrįždamas iš tóli
Visą jis sukratė svorį.
Štai jau pamoka ir baigias
O už lango krenta snaigės
Užduočių turiu dar daug,
O dabar skambutis. - Lauk!
Kaip patiko jums Antanas?
Bajeristas šis šaunus
Ne jis vienas čia pas mus
Apkalbėsime visus gerbiamus pedagogùs.
Skelbiam trumpą pertraukėlę
Diskačiams: Vyrai, junkit muzikėlę
O po jos vėl prasidės
Izdevonai iš širdies
Išjungus muziką: Baigės muzika tranki
Bet juk snausti negali
O dabar, žiemos metu,
Rinksim miss visi kartu
Avinai - naudingi žvėrys
Jiems avelių reik labai
Tad šiandieną karnavale
Mes išrinksim jiems patelę!
„Miss avelė devymvienas“ -
Pavadinimas skambus
Pažiūrės mielai kiekvienas
Koks žvėris tai nuostabus
(9A išrenka „Miss avelę-91“)
Gal ir nieko ši avelė
Ir aviukų bus krūvelė
Bet gana jau šia tema
Darom fiziką, ar ka?!
Klasėj 12-oji A!!!
FIZIKA
Laba diena, mokiniai!
(Choru): Laba diena, tamsta
Prašom sėskitės greičiau
Susikaupkime rimčiau
Ir prie reikalo arčiau
(Onutei): O tu, Ona, nemiegoki
Nešk stovus čionai, rikiuok
Dvyliktokų nebijok
Vožk per ausį, nedvejok
Nagi, kūdikiai, dabar
Atsiverskite knygas
Nebambėkit bar bar bar
Ir skaitykit sąlygàs.
Hi hi hi, ha ha ha
Kas čia klasėj per tvarka
Gal išeiti man iš čia
Pavaduos mane Ona
Onutė: Gal manęs čia kišt nereikia
Aš einu pirkt batareikų
Jau eilė nuo dviejų stovi
Batareikos - mano hobi
Fizikė: Tu Onute, tu vaikeli, nepalik manęs vienos,
Jie mane čia nukamuos
Vyras nesulauks namuos
Ar neskauda tau galvos
Onutė: Aš nupirksiu aspirino,
Kol tavęs nenumarino.
Fizikė: Na, tiek to jau, eik, kur nori
Užpykau aš ant tavęs
Tu gi negerbi manęs
Aš su jais numesiu svorį
(Į duris beldžia S. Šaltis)
Kas ten beldžias į duris
Atidarykite kuris. (įeina Senis Šaltis)
Kas tu toks? Iš kur tu būsi?
Gal koks fizikas garsusis?
Gal tu Boilis? Marijotas?
O gal Niutonas garsus,
Kuris stebino visus?
S. Šaltis: Ne, atvykęs aš iš Šiaurės
Senis Šaltis vadinuos
Gyvenu šaltuos kraštuos
Daug aš dovanų nešuos
Fizikė: Juk tavęs aš nepažįstu
Tu man pamoką trukdai
Laiko mums ir taip mažai
Nešdinkis tu iš čionai
(įeina į „klasę“): Aš grįžau jau, mokiniai,
Atsisukit gal čionai
Oi, kokie jūs tinginiai
Reiktų diržo jums labai
O panelės jūsų gražios
Išsipuošę, išsidažę
Man tai svetima visai
Nepatinka man dažai
Juos nuplaut labai lengvai
Kriauklėj galima skubiai
Stokit visos čia į eilę
Ir nuprausiu aš jus meiliai
Kas chronometrą sudaužė
Čia prieš 4-erius metus?
Svolačiai, prisipažinkit
Jis man buvo toks brangus
Džiugino jisai visus
Ir kvailus, ir didelius
Jūs sudaužėte man jį
Kaip be jo gyvent gali?
Sieras: Užsipuolėt nekaltai
Ir be pagrindo visai
Mes chronometro nematėm
Ką čia paistot - mes apakę!
Fizikė: Šiandien eisime mes lęšį,
(atsidusus, tipo, ką Kuris laužo šviesą uoliai...
čia su jumis padarysi) Gal išlįskit iš po suolo,
Išsiimkit gal ir krepšį...
Lęšis - tai tokia štukelė
Pro kurią matyt šviesa
Betgi tai yra knygelėj
Kam ardysiuosi aš čia.
Na, ir smarkiai privargau
Man reik poilsio daugiau
Jau skambutis pagaliau
Nuskambės jisai tuojau
Paskaitysite namie
Paragrãfą 6-tą
O dabar tariu sudie
Iki kito karto!
(Skambutis)
Ko taip plojate mažai,
Gal jums nepatiko?
Gal vaidino negražiai,
Kas gi atsitiko?
Įbėga Sieras: KARnaval, karnaval
Mnogo vas siuda sozval
Vse teper' snimaem maski
Objavliajem tancy pliaski!
Vertimas: Karnavalas, karnavalas
Sušaukė jus čia visus
O dabar nuimkit kaukes
Skelbiame čionai šokius
(Groja muzika ir baigiasi)
Pasišokote linksmai
Ir pavargote labai
Galgi jums patiks nūnai
Šizofrenikų namai!
Šie durneliai - geri žmonės
Mėgsta pokštauti gražiai
Nors matysite ligonius,
Pasijuokit nemažai.
Veiksmas - duřnamyje vyksta
Mūre plytom raudonom
Žvalgosi tenai palatoj
Žmonės su akim kvailom.
O dabar tylos prašau
Reikia triukšmo kuo mažiau
(9B vaidina psichoneurologinę ligoninę)
Pavaidinote gražiai
Ačiū jums labai už tai
Nors tie durniai netikri,
Bet jau pagarbos verti.
Ką, aš muziką girdžiu?
Šokti aš dabar geidžiu
Junkit muziką garsiau -
Pasišoksim pagaliau!
(po kelių šokių):
Gal ir grojo per mažai
Ačiū, Arvi, tau labai
Betgi šokių jau gana
Dabar - dailės pamoka
Klasėj - 12-ojoj A!!!
DAILĖS pamoka
(įeina mokytoja su kažkokiu vyru)
Laba diena, mokiniai!
Laba diena, tamsta (visi atsistoja)
Ko čia stovit taip keistai
Matėte mane seniai?
Visą trìmestrą sirgau
O štai vakar pasveikau
Ir nedelsus atėjau
Jūsų mokyt pagaliau
Šitas dėdė - vardu Rimas
Dirba jis seniai švietime
Apie meną nusimano
(visi pradeda žvengti) Kiaulių su jumis negano
Tad prašyčiau paklausyti
Ką jis nori mums sakyti
Šiandien nieko nepaišysim
Dėdę Rimą išklausycim.
Pasimokysim kultūros
Kai kad dvyliktokams dera,
Greit jau egzai abitūros
Linkiu jums pabaigimo gero.
Mes Čiurlionį čia aptarsim
Ir paveikslus jo žiūrėsim
Na, vaikai, gal susitarsim -
Nors truputį patylėsim...
Dėdė R.: O Čiurlionis, kaip girdėjau,
Buvo genijus puikus
Parodą jo apžiūrėjau
Ir grįžau aš į namus.
Negalėjau aš užmigti
Man vaidenos piešiniai
Ėme jie man taip patikti
Sužavėjo jau labai!
O, kaip žinot, jis gyveno
Amžiaus mūsų pradžioje.
jis gi kūrė tikrą meną -
Matom drobėje šioje.
Šita drobė - neeilinė
Ji vadinasi „Šaulys“
O spalvų gama šilkinė...
Negražu - kas pasakys?
Kaip jūs, mokytoja, manot?
Ko verta drobė šita?
Mokytoja: Neįkainójama vertybė!
Net neišneša galva.
Štai, kolega, pažiūrėkit,
Koks jis iš tiesų puikus
Jūs turbūt jau pastebėjot
Kūrinio privalumus.
(beldžia S. Šaltis)
Dėdė R.: Kas čia beldžias po velniais?
Rimtą pokalbį mums trukdo
Ne, taip nieko neišeis
Visa tai kultūrą smukdo.
(S. Šaltis net nepasirodo)
Daug galėčiau pasakyti
Čia labai juk įdomu
Nežinau, nuo ko pradėti,
Nes minčių dar daug turiu...
Apie tai aš nekalbėsiu,
Laiko mums čia neužteks
Dar paveikslan pažiūrėsiu
Juk neklausot jūs manęs...
Nagliukas: Klausomės mes jūsų baisiai
Pasakojat įdomiaĩ
Bet, jums leidus, mes išeisim
Valgyt norisi labai.
Baigės pamokos jau 3
Ir skambutis skambins greit
Leiskit bėgti pro duris -
Ar jau galime išeit?
Mokytoja: Mokiniai, ar turit gėdos
Kaip taip galit jūs kalbėt?
Baisiai įžeidėt jūs dėdę
Teks truputį pakentėt.
Ar taip galima, vaikai,
Kiauliškai daryti
Pasakysiu atvirai
Jūs padarėt negerai
Aš gi jūsų nelaikau
Aš tik pasėdėt prašau
Jeigu esat jūs chamaĩ
Tai išeikit iš čionai
(Nagiukas nusižvengia ir išbėga iš klasės)
Dėdė R.: Šitas tipas - vis dar vaikas
Dargi jo ir protas paikas
Į darželį eit jam laikas
Kaip patinka jums šios baikos?
Mokytoja: Šito aš nesitikėjau
Lyg ir geras mokinys
Pasirodo - tinginys, -
Pamokos neišsėdėjo!
(tuo tarpu išbėga dar vienas)
Dėdė R.: Na, jau žinote, kolega
Mokiniai iš klasės bėga!
Imkimės ką nors daryti,
Jie netruks gi išlakstyti.
(Dabar išbėga visi vienas po kito. Kritikas stovi apakęs, žiūri į tuščią klasę.)
Ką dabar galvojat jūs?
Šitaip nieko juk nebus!
Na, susirenkam žaislus
Ir keliaujam į namus.
O gal jūs netekot žado,
Ar jums nuotaika pagedo?
Na, jei taip, tai aš einu
Daug dar reikalų turiu!
(Kritikas pasipiktinęs išeina, mokytoja lieka 1)
Dvyliktokai dvyliktokai!
Ką per dailę jūsų mokyt?
Jūs gi - Lietuvos elitas,
Oi, jau ašarėlė ritas...
(išbėga iš klasės. Skambutis!)
Neįmanoma čia dirbti
Su šita klase!
Ir neveltui ji vadinas
12-oji A!
Bet su šia klase gana!
Gal pašokime, ar ką?
Tai susitarėm, ar ne?
Šoksim mes visa gauja.
Tiktai stipriai netrepsėkit
Jūs parketo pagailėkit
Salė juk pas mus viena
Tad pasaugokime ją.
(po muzikos):
O dabar juk pokštai bus
Pas mielus dešimtokùs.
Žino jie zabãvų daug
Reikia mums tik susikaupt.
Tad į sceną, dešimtokai,
Nusibodo mums kentėt.
Jūs parodykit ką mokat.
Laikas būtų jau pradėt.
(10-okai veda atrakcionus)
Ko triukšmaujate jūs čia?
Gal patiko jums, ar ką?
Negi baikų negana?
Tegul skamba muzika!
(po šokių):
Pasakysiu jums kukliai:
Mėgstam mokslą nelabai
Tik viena paguoda čia
Lydi mus diena nakčia
Savaitėj penkis kartus
(Neduok Dieve, jos nebus!)
Tai gimtoji mūs kalba
Ir dar - literatūra!
Mes suprantame ir jus -
Šitas mokslas toks jautrus
Kad nė viens jūs nepajus
Kaip ir ašara nugrius...
Na, turbūt gana plepėt,
Todėl galima pradėt!
LITERATŪROS pamoka
(įeina Kuliavienė)
Laba diena, mokiniai
(Choru): Laba diena, tamsta
Pasitikote gražiai
Ačiū jums labai už tai
Aš truputį užtrukau
Nes valgykloje buvau
Sukramčiau šešis plokštainius
Ir vienuolika riestainių
Arbata be cukraus buvo
Nors išgėriau du litrus
Obuoliai visai supuvę (atsikanda obuolį)
Tai kainavo 3 rublius
Kaime būdavo seniau
Kiaules aš tada ganiau
Kriaušes, obuolius vaikai
Pasiimdavo dykai
Vogdavom tada dažnai
Geri būdavo laikai
Mus mylėdavo bernai,
Bet ne taip, kaip jūs nūnai
Jums mylėtis per anksti
Jūs dar esate maži
Kai užaugsit pagaliau
Sužinosite daugiau.
Kaimo mergos nesidažė,
Nelakuodavo plaukų
Jos ir taip juk buvo gražios -
Daug pritraukdavo bernų.
(Nagliukas garsiai susižvengia)
Ko tu žvengi iš manęs,
Paikas busurmone!
Tuoj užčiaupęs kakarynę
Eisi tu į vakarinę
Ir suraukęs šikną tu
Gausi pas mane tuoj du!
Brude, spoksai ko kvailai?
Nieko čia neišmanai.
Viską aš žinau gerai -
Tu manęs labai bijai.
Argi aš tokia baisi,
Kad jūs drebate visi?
Aš gi stengiuos būt gera,
(Jeigu nuotaika yra)
(Nagliukui): Ko tu sėdi susivėlęs
Dink greičiau, susišukuok
Stovi tie plaukai pastėrę
Imk šukas ir nenervuok.
(Nagliukas išeina)
Neskanus tas obuolys
Jis turbūt atgal išlys (iškrenta griaužtas po kojom)
Pasilenkite kuris
Meskit griaužtą pro duris!
(Įeina susilaižęs Nagliukas)
Ko tu stovi taip keistai pasviręs
Ar nebūsi tu valgykloj apsirijęs?
Ką ten duoda - cepelinus?
Gal yra tenai kvietinės?
(Visi garsiai žvengia)
Apie duoną aš kalbu!
Nestatykit man akių!
Matosi man čia gerai
Jūsų mintys ir tikslai.
(Nagliukui): Susišukavai gražiai
Tad dabar sėdėk ramiai
Kaip kad sėdi mokiniai
Klasėj pas mane čionai.
(kam nors kitam): Ko tu sėdi susilenkęs
Taip rašyt labai blogai
Auga stuburas kreivai
Tai labai juk negerai.
Kam sakau aš, tau ar ne?
Neklausai manęs visai
Gulsies į ligoninę -
Pasigydysi tenai!
Daug pas jus čia negerumų
Atsibodo net šnekėti
Bet saldainį „Karakumų“
Reikia čiulpti man pradėti.
(Įsikiša į burną ir čiulpia)
(Į duris pabeldžia. Įeina Darius)
Senis Šaltis? Kokia laimė!
Gal ko valgomo turi?
Čokuliadą gal slepi
Pavaišint gal ketini?
S. Šaltis: Na, atleiskit jūs jau man
Viskas pas mane - vaikam
Visą maišą dovanų
Aš vaikams dalint žadu.
Mokytoja: Na, tada ne čia pataikei,
Ne laiku čia užsukai
Ir nereikia plėšyt maikių
Neškite jį lauk, vaikai! (visi išneša Utką)
Daug čia laiko sugaišau
Jus paklausti užmiršau
Tokia svarbi pamoka
Bet jau laiko gi nėra!
Naglis: Laiko liko dar truputis -
Dar daugiau nei 3 minutės...
Mokytoja: Užsičiaupk, snargly, tuojau
Ar ne tau aš pasakiau?
Aš neleidau tau kalbėti,
Tad prašyčiau patylėti.
Čia kultūros jau stoka
Greit bus svieto pabaiga
Kai kultūros nėr - skaudu.
Parašysiu aš tau du!
Nagliukas: Kuo gi aš nusikaltau?
Ir už ką aš du gavau?
Mokytoja: Tu, piemengaly snargliuotas!
Tu, bezdaliau neraliuotas
Man draskyt akis pradėsi?
Tu ilgai čia nesėdėsi!
Marš į kampą, tu bajore!
Nieks matyt tavęs nenori.
Pastovėk dar valandėlę
Kolei baigsis pamokėlė!
Nagliukas: Aš daugiau taip nedarysiu
(beveik verkdamas) Ir akių draskyt nedrįsiu
Jei sakyti ką norėsiu,
Aš rankutę pakylėsiu.
Bet geriau aš atsisėsiu
Visą laiką aš tylėsiu
Pamoką visad mokėsiu,
Prie lentos kai jūs pakviesit.
Mokytoja: Na, gerai jau, sėsk, Nagliuk!
Tu išdykėli berniuk!
Tik neverki, tu mažiuk!
Sėsk į suolą, pupuliuk!
(Nagliukas vis dar kūkčioja. Staiga išsišiepia ir gudriai prisimerkęs sako):
Tai gerai suvaidinau
Aš gi neišsigandau
Jūsų aš net nebijau
Ir bijoti nemanau!
(Kuliavienė prieina ir nusuka ausį Nagliukui)
O kodėl tu nebijai?
Ir bijoti nemanai?
Gal atrodau per gražiai,
Aš net valgau taip mažai (parodo savo figūrą)
(Skambutis)
Ar jau baigės pamoka?
Skambina ne mokiniams
Sėskit visi į vietas
Išsiimkite knygas
Nervų reikia daug turėt
Dirbant klasėje šitoj
Bet iš kur man jų paimt
Net nebetelpa galvoj...
Na, gerai jau, - eikit lauk!
O tu, Nagli, dar palauk,
Pakalbėsim mes abu
Čia, tarp sienų keturių.
(Visi išeina, Naglis pasilieka)
Nagli, mokinys negeras tu!
Gal nesikrapštyk ausų?
Su tavim juk aš kalbu
Apie drausmę pamokų.
Kaip galėjai, besarmati,
Scenas rengti čia tokias?
Nutariau tave pabarti
Ir parėkti ant tavęs.
Nagliukas: Kuo aš jums nusikaltau?
Kad teisybę pasakiau?
Ir dar dvejetą gavau!
Jūs ištrinsit jį tuojau!
Mokytoja: Trinti jo net nemanau (Nagliukas užsikemša ausis)
(garsiai garsiai) Aš žinau, už ką rašau
Duok dienoraštį greičiau
Aš jau viską pasakiau!
Nagliukas: Aš turbūt neišgirdau,
Nes ausis užsikimšau
Man gi eiti reikia jau
Aš labai atsiprašau
Kad čia jus taip sutrukdžiau
Pasakysiu atvirai
Kalbat jūs čia negerai
Jūsų pamokos vis tiek
Eis jos visąlaik perniek!
Per daug šnekat jūs viena
Ir taip būna kas diena
Mums labai neįdomu
Pasakų klausyt šitų
Mokslui laiko neužtenka
Pamoka jum tam per meňka
O juk laikas greitai slenka
Mokytis namuõse tenka
(Nagliukas trenkia durimis. Mokytoja priblokšta nukrypuoja iš paskos)
Mylim mokytoją šitą
Matom ją kiekvieną rytą -
Kaip dainoj kad parašyta
(Daina vadinas „Margarita“)
Dirbom, vargom mes labai
Pailsėti reik tikrai
Padarysim pertraukėlę -
(Diskačiams): Tad paleiskit muzikėlę!
(Groja muzika. Baigiasi.)
Gal jau muziką išjunkit -
Pasišokome linksmai.
Seni Šalti, Seni Šalti!
Laukėm mes tavęs labai.
Gal pašaukim jį drauge
Trūksta jo karnavale
Padūduosim trū-tū-tū
Duos jis daug mums dovanų.
(Visi šaukia: „Seni Šalti!“)
(Ateina Darius)
Seni Šalti, sėsk čionai
Ar iš toli atvykai?
Gal sušalęs tu labai?
Argi dar nesušilai?
Senis Šaltis: Aš ant jūsų užpykau
Laukt už durų pavargau!
.......
........
Vaitaitaitai vai tai tai
Karnavalas baigtas štai
Gal ir baigtas, gal ir ne
Šoksime dabar drauge!
CIRKAS BAIGTAS,
o dabar -
bus D I S K A N A S
bar bar bar...
Pabaiga:
Nepykit -
Iš didelio rašto
Ne vienas išėjom iš krašto
Parašėm gal kiek ir nuobodžiai
Ne viską cenzūriniais žodžiais
Plačiai įsileidom į kritiką
Ir nelietėm jokios politikos
Tiktai apie jus nuolatos
Kalbėjome be pagarbos
Ir jūs juk žiūrėjot iš aukšto
Iš mažesnio atimdavot šaukštą
Ir įsiváizdinot baisiai
Visai padorumo nepaisėt
Mes išeisime, kaip eina poetai
vakarais iš kavinių, o gal -
Kaip nugriaudėję rūsčiai klozetai,
Kai virvutę patrauki atgal
SCENARIJŲ PARUOŠĖ:
(SALĖS JIE NEPUOŠĖ)
EVA ERIKAS
MILDA RAMAS SERAS
AŠ INGA NERKA
